Nuo metinio iki nuolatinio optimizavimo. Dešimtmečius asortimento valdymas vyko pagal nuspėjamą ritmą: metinės kategorijų peržiūros, sezoninis planavimas, kasmetinės derybos su tiekėjais. Tradicinis atsargų valdymas šį modelį palaiko naudodamas statinius papildymo taškus. Kada bet kokios peržiūros užtrunka ilgai ir tai reikalauja daug žmogiškųjų pastangų, taigi tokie darbai paliekami arba metų pabaigai arba naujų metų pradžiai.
Nuo metinio iki nuolatinio optimizavimo
Metinio asortimento planavimo pabaiga
Tradicinis asortimento valdymas ilgą laiką rėmėsi paprasta prielaida: paklausa yra stabili ir manoma, kad žmonės kasmet perka tą patį, todėl asortimentas gali likti nepakitęs. Praktikoje tai reikšdavo, kad direktoriai spalio ar lapkričio mėnesį (paskutinį metų ketvirtį) nuspręsdavo, kokius produktus palikti ateinantiems metams, ir šis asortimentas likusius dvylika mėnesių likdavo nepakitęs. Jei produktas nebūdavo sėkmingas, būdavo per vėlu ką nors keisti, kadangi nauja peržiūra ir pokyčiai buvo atliekami tik kartą per metus.
Vartotojų apklausos rezultatai
Tačiau PwC atlikta vartotojų segmento apklausa parodė kardinaliai skirtingą mažmeninės prekybos aplinką. Rinka nebeauga tolygiai, vietoj to pasireiškia aiškus išsiskaidymas. Didėja dvi priešingybės: aukštos kokybės ir prabangos produktai, kuriuos renkasi pasiturintys klientai, ir biudžetinės prekės, kurias pirka klientai, kuriems kaina yra svarbiausia. Tuo tarpu viduriname kainų rėžyje esančių prekių pardavimai ėmė smukti, nors anksčiau tai buvo stabilūs ir nuoseklūs pardavimai. Šis reiškinys nėra vietinės reikšmės, jis pastebimas plačiai.
Šis rinkos išsiskaidymas daro senąjį metinės asortimento planavimo modelį visiškai neefektyviu. Jei direktorius sausio pradžioje nusprendžia, kad vidutinės kainos prekės sudarys keturiasdešimt procentų asortimento, o realybėje šios prekės per metus nepasiteisina, rezultatas yra blogas. Nepagrįstai asortimente laikomos prekės užima brangią sandėlio vietą ir įšaldo pinigus, kuris galėtų būti panaudotas kitoms prekėms.
Todėl žinant, kad rinka keičiasi, būtina prisitaikyti ir peržiūrėti bei keisti asortimentą bent jau kas ketvirtį. Tam labai gerai pasitarnauja ABC analizė, kurio rodo, kurios prekės generuoja didžiausią apyvartą ir yra pelningiausios – A kategorijos prekės; vidutiniškai judančios ir pelningos prekės – B kategorija; ir C kategorijos prekės – generuojančios mažiausiai apyvartos ir beveik nejudančios. Būtent C kategorijos prekės yra tos prekės, kurias reikia peržiūrėti ir atlikus detalesnę analizę priimti sprendimų dėl jų pašalinimo iš asortimento.
Šiuolaikinės technologijos leidžia tai daryti automatizuotai – atsargų valdymo ir asortimento valdymo sistemos su integruotais DI įrankiais.
Būtina verslui
Asortimento valdymo transformacija nuo metinio planavimo prie nuolatinio optimizavimo yra verslo būtinybė. Tradicinis modelis, kuris ilgą laiką vyravo ir vis dar veikia daugelyje įmonių, buvo pagrįstas stabilia paklausa. Visgi atliekamos pirkėjų apklausos rodo, jog situacija keičiasi ir pirkėjai keičiasi savo pirkimo įpročius. Jei verslas laiku prisitaikys prie šių pokyčiu, tai ne tik asortimento, bet ir atsargų valdymas taps efektyvesnis. Įsivaizduokite, jos sandėliuose laikote dešimtis palečių, kurių niekas nenori pirkti. Šiose paletėse yra įšaldomi pinigai ir jos užima sandėliavimo vietą, kuri irgi kainuoja.
Jei asortimentą peržiūrėsite ir padarysite pokyčius dažniaus nei vieną kartč per metus, turi daugiau galimybių turėti tas prekes, kurių reikia jūsų pirkėjams. Ypač rekomenduojama tokias peržiūras atlikti prieš didžiuosius sezoninius užsakymus, į kuriuos investuojate dideles pinigių sumas ir tikitės grąžos. Naudinga pasidomėti ar efektyvus atsargų valdymas DI intelektu.
